„Kaip Tėvas mane siuntė, taip ir aš jus siunčiu“ (Jn 20, 21). Šie Jėzaus žodžiai, dar patvirtinti pačios Bažnyčios, 1991 m. gruodžio 21 dieną atvedė seserį Rozaną į Lietuvą. Jos širdis degė didžiuliu troškimu tarnauti Lietuvos Bažnyčiai ir būti šios šalies maldos ir tarnavimo liudytoja.

1991-12-26 jos paprašoma įkurti pasaulietinę Karmelio bendruomenę. Kunigo ir vienos pasaulietės padedama, sesuo Rozana pradeda veikti, ir netrukus prie jų prisijungia dar keletas. Labai greitai gimsta vienuolių bendruomenės steigimo idėja. 1992-03-17 įvyksta susitikimas su naujuoju Vilniaus arkivyskupu Audriu Bačkiu. Jis ne tik pritaria neklauzūrinio vienuolyno steigimui, bet ir padrąsina, sakydamas, kad būtent tokio vienuolyno dabar Lietuvoje ir reikia. Jo Ekscelencija priduria: “Aš norėčiau, kad įsikurtumėte Vilniuje, pasistengsiu jums rasti patalpas.” 1992-05-06 arkivyskupui įteikiami būsimosios bendruomenės statuto du pirmi skyriai – apie charizmą ir apie Mergelę Mariją. 1992-05-29 įvyksta pirmosios bendruomenės rekolekcijos su kunigu Kęstučiu Rugevičiumi. Nuo birželio 8 d. pradedama kartu melstis kiekvieną dieną (per vakarines ir naktines pamaldas), kasdien dalyvaujama šv. Mišiose ir skiriama laiko pokalbiams. Dar dvi merginos prisijungia, kai tik gali.

Po vienos merginos viešnagės Lisieux Karmelyje trys pirmosios jaunuolės atsiskiria, norėdamos stoti į klauzūrinį Karmelį, truputį vėliau tuo pačiu keliu pasuka ir ketvirtoji.

Lieka sesuo Rozana ir tik viena mergina, nėra jokių patalpų. Logišką šių įvykių išvadą galima išreikšti taip: “Viešpatie, šis Karmelis – ne Tavo valia, tačiau aš nenoriu nuleisti rankų prieš sunkumus, aš noriu Tavo valios, tebūnie kaip Tu nori.” Po kiek laiko ateina dar viena mergina, norinti gyventi pagal Karmelio regulą ir kartu liudyti Kristų savo broliams ir seserims.

1992-11-12 besikuriančiai vienuolijai padovanojamas vienuolynas. Ne bet koks, o tikrai nuostabus! Tačiau jam būtinas kapitalinis remontas. Reikia 30 000 USD, seserys turi visus nulius, tačiau Jėzus turi 3, ir pagalba pinigais bei medžiagomis plaukte plaukia iš Belgijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Tačiau kartu kyla ir įvairiausių keblumų, įskaitant satanistų išpuolį. Dideli sunkumai, bet kartu tai progos kuo didesniam pasitikėjimui ir vilčiai. Šėtonas siautėja, vadinasi, šis vienuolynas bus Dievo garbei. Šlovė Tau, Viešpatie, aleliuja! Arkivyskupas dar kartkarčiais padrąsina: “Laikykitės, nepraraskite drąsos! “

Kadangi steigėja tik viena, ir jai reikia aprėpti priorės, iždininkės, magistrės pareigas, visas ji patiki:

• Mergelei Marijai kaip vyriausiajai Motinėlei ir priorei;
• šv. Juozapui kaip iždininkui;
• šv. Teresei kaip novicijų magistrei.

1993 m. gegužės 2 d. sesuo Rozana įsikuria bažnyčios stoginėje, kad būdama vietoje galėtų organizuoti sulėtėjusius darbus, gegužės 31 d. ji jau apsigyvena sugriautame vienuolyne. Bendruomenė oficialiai gimė 1994 m. kovo 25 dieną, kai pirmosios seserys su steigėja jau galėjo gyventi kartu.

Po daugelio sunkumų bendruomenė paliko Vilniaus vienuolyną parapijai ir, vyskupo Juozapo Matulaičio kvietimu, persikėlė į Krikštėnus Kaišiadorių vyskupijoje. 1996 m. rugsėjo 8 d. žengiamas pirmas Bažnyčios oficialaus ir juridinio pripažinimo žingsnis (ad experimentum) Kaišiadorių vyskupijoje.

2000 m. gegužės 3 d. antras Bažnyčios oficialaus ir juridinio pripažinimo žingsnis: Kaišiadorių vyskupas oficialiai pripažįsta mūsų bendruomenę kaip viešą tikinčiųjų asociaciją.

2016 m. gegužės 31 d., Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo šventėje, vadovaudamasis Kanonų teisės kodekso kan. 579, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas savo dekretu įsteigė pašvęstojo gyvenimo institutą Aušros Vartų Marijos ir šv. Teresėlės seserų karmeličių kongregaciją ir patvirtino kongregacijos konstituciją. 2016 m. rugsėjo 8 d. T. Xaverius Cannistra OCD, karmelio ordino generolas, pasirašė dekretą : “Agregacija į karmelio ordiną”.