“Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau” (Jn 15, 16)
1. Karmelio regula formuoja mūsų gyvenimą. Savo gyvenimą grįsdamos tylos malda, trokštame daryti visa, kas nuo mūsų priklauso, kad galėtume “budėti ir melstis” (plg. Mk 14, 38), mąstyti dieną naktį Viešpaties teisyną (Pirmykštė regula), melstis už Bažnyčią ir ypač už Lietuvos Bažnyčią, kurios mylimoji Motina yra Marija, ypatingai gerbiama Aušros Vartų Marijos paveiksle.
Bažnyčios širdyje ypatingai meldžiamės už popiežių, kunigus ir nusidėjėlių atsivertimą.
2. Šią Jėzaus veltui teikiamą dovaną mes priimame su kūdikišku pasitikėjimu ir nuolankumu. Suvokdamos savo neturtą, iš begalinės Dievo meilės priimame Jo Motiną Mergelę Mariją kaip savo bendruomenės ir kiekvienos mūsų Motiną.
“Štai tavo Motina” (Jn 19, 27). “Nebijok parsivesti į namus Mariją” (Mt 1, 20). Šiuos žodžius Jėzus taria kiekvienai mūsų atskirai ir visoms drauge.
3. “Visuomet džiaukitės, be paliovos melskitės. Už viską dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje” (1 Tes 5, 16-18).
Mes su džiaugsmu priimame šį kvietimą nepaliaujamajai maldai; Viešpats nori, kad ji išsilietų pačioje mūsų tylių širdžių gelmėje. Mes žinome, kad Marija yra nepaliaujamosios maldos Motina ir kad ji mums kasdien padės priimti šią brangiausią dovaną, kartu būdama ir mūsų maldos mokytoja.
4. “Būkite santūrūs ir blaivūs, kad galėtumėte melstis. Visų pirma turėkite apsčiai meilės vieni kitiems” (I Pt 4, 7-8).
Kartu su nepaliaujamosios maldos kvietimu mes kviečiamos broliškos meilės tobulumui, t.y. mylėti taip, kaip Jėzus myli savo Tėvą ir brolius.
“Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti” (Jn 15, 17).
“Kad jūs vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau” (Jn 13, 34).
5. Visu tuo trokštame gyventi, leisdamos Šventajai Dvasiai padaryti mūsų širdis maldos širdimis, suformuoti mūsų širdis panašias į Širdį Jėzaus, kuris sako: “Mokykitės iš manęs, nes aš esu romus ir nuolankios širdies” (Mt 11, 29), kad vieną dieną iš tikrųjų galėtume ištarti: “Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus” (Gal 2, 20).
6. Žvelgiame į savo vyresniuosius brolius – Karmelio šventuosius ir prašome juos pamokyti mus to, ką jie patys yra išgyvenę; ypač meldžiame šventosios Kūdikėlio Jėzaus Teresės pagalbos, kad ji mus išmokytų nuolankumo ir “pasitikėjimo, kuris vienintelis veda į meilę”.
7. Visa, ko Šventoji Dvasia išmokys mus maldoje ir tyloje, mes norime ne pasilikti vien sau, bet su šventojo pranašo Elijo apaštališku misionierišku uolumu dalytis su savo broliais ir seserimis, kad Dievas būtų labiau garbinamas ir mylimas.
N. B. Mūsų charizma nebūtų pilna, jei trūktų bent vieno iš paryškintų punktų.