Pirmąją regulą atsiskyrėliams, gyvenusiems ant Karmelio kalno (plg. pranašo Elijo istoriją 1 Karalių knygoje), 1210 m. parašė Jeruzalės vyskupas šv. Albertas. Du šimtmečius būta tik vyrų karmelitų. Pirmi seserų karmeličių vienuolynai atsirado 1450 m. (neklauzūriniai) ir 1455 m. (klauzūriniai). 1562 m. šv. Teresė Avilietė reformavo seserų karmeličių vienuolynus ir pavadino jas basųjų karmeličių vardu (OCD; nepriėmusios reformų pasiliko vardą OC).

1567 m. šv. Teresei susitikus šv. Kryžiaus Joną, reforma atlikta ir vyrų vienuolijose. 1872-1930 m. atsiranda kontempliatyviųjų karmeličių be klauzūrinį uždarumą žyminčių pinučių; be pagrindinio kontempliatyviojo pašaukimo, jos dalį laiko skiria apaštalavimui.