Vilnius, 1994 spalio 15 d.
Su arkyv. A. J. Bačkiu
…Dažnai žmonės, kalbėdami apie vienuolynuose gyvenančius brolius ir seseris, piktinasi, sakydami, kad toks gyvenimo būdas visuomenei nenaudingas. Taip yra ir dėl to, kad per 50 sovietinės priespaudos metų, uždarius vienuolynus, Lietuvoje praktiškai buvo pamirštas kontempliatyvusis gyvenimas. O į šią naują vienuolišką bendruomenę susibūrusios seserys, gyvendamos tyla ir malda, nori atgaivinti tai, kas iš tiesų yra mūsų krikščioniškojo gyvenimo širdis. Bet širdis, be kurios nėra gyvybės, išoriškai yra nematoma…
Tad kontempliatyvusis tylos ir maldos gyvenimas, kurį pasirinko šios seserys, yra kaip visus mus galintis pagirdyti šaltinis. Ir parapijai, kurioje kuriasi tokia tylos ir maldos bendruomenė, tenka didelė malonė. Juk maldoje seserys visada yra su parapija ir meldžiasi už ją. Kita vertus, ir į patį vienuolyną rekolekcijoms bus priimami parapijiečiai ir iš kitur atvykę žmonės. Ypatingą dėmesį seserys ketina skirti jaunimui, kuris šiandien ieško dvasinio gyvenimo.
Tad čia visi norintys kartu su seserimis kurį laiką galės praleisti tyloje, kartu melsdamiesi, klausydamiesi Dievo žodžio ir bandydami suprasti, ką jis kalba kiekvienam šiandien, o seserų padedami ir suvokti tai, kad Dievo kontempliacijai esame pašaukti mes visi, vadinantys save krikščionimis…